|
|
DEVYNIOLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2015-05-08, dar apie kalbą |
| |
Aš į šį karą yž gyvą lietuvių kalbą buvau įsivėlęs tūkstantmečio pradžioje, o dabar štai mūsų barikadų pusėje ir Jurgis Gimberis, bernardinuose.
Suvokęs skirtumo tarp abstrakcijų disertacijose ir nutarimuose bei realybės neįveikiamumą, išėjau į savo tekstus, stengdamasis nerašyti nieko, kam būtų taikomi absoliutūs kriterijai.
Iš interviu man labiausiai patiko šis žurnalistės pasažas:
...tas nepaliaujamas kalbėjimas apie kalbos taisyklingumą, tarsi kiti dalykai, ypač jos turinys, žodingumas, reikšmių ir poteksčių niuansai visai nesvarbu. Simptomiška, kad rašomas visuotinis diktantas, o ne rašinys. Kam svarbios mintys, jų raiška, be to, juk ir įvertinti, palyginti sunku, kur kas lengviau patikrinti, ar nosinės ir kableliai savo vietose. Diktantų diktuotojams svarbu norma, taisyklė, o ne kalbos jausmas, jos dvasia. |
| |
| < 2015-05-07 |
kalba |
2015-05-09 > |
 | | 2015-05-09 23:14 Kieno tia vardats turi pūti ats klautsiu?! | Pet kodėl tu klautsi ar etsi ratsęts, jeigu netsi...juk taip neteitsinga... | | | 2015-05-09 23:12 Pet kieno tia vardats ats netsuprantu?... | Pats mane viena notsinė vitsada tsavo vietoje, taip! | | | komentarų: 2 | neteisingų atsakymų: 2 | teisingų be komentaro: 0 |
|
 
|