raimundas zabarauskas
2007-12-20 konstitucijos ginama teisę į nelokalizuotą programinę įrangą
2007 gruodis
03
10
17
24
31
04
11
18
25
05
12
19
26
06
13
20
27
07
14
21
28
01
08
15
22
29
2
09
16
23
30
blogas egzistuoja 2.7 m.
Vėliausi komentarai:
05-25 civilizacijai tr...
06-06
06-05 deklaratyvi įst...
06-05
06-02 pilietinis ugdym...
06-04
06-03 tik kartą ir s...
06-03
06-01 pamažu daraus n...
06-01
05-30 kinietiškas kva...
06-01
05-29 idiotizmo rūši...
05-31
Šį kartą nusprendžiau technologiškai kiek giliau panirti į tekstų redaktorių...
Gūgliaus paieškos langelyje įrašęs „Lietuvos konstitucija“ išsyk radau reikiamą tekstą. Nusikopijavau į tekstų redaktorių (MS Word 2002) visą II skirsnį, nuo 18 iki 37 straipsnio. Perskaitęs tekstą, nusprendžiau kiekvienos pastraipos pirmąją raidę dvigubai padidinti ir nuspalvinti raudonai.
Pirmiausiai apžiūrėjau valdančiuosius simbolius (¶) – negerai, tekstas suskaidytas
eilučių
, o ne
pastraipų
trūkiais. Spustelėjęs
Ctrl+H
pakeičiau
^l
(Manual Line Break) į
^p
(Paragraph Mark). Paskui panaikinau dvigubus pastraipų trūkius (
^p^p
keičiau į
^p
).
Tuomet nusprendžiau suskaičiuoti pastraipas. Keičiau
^p
į
^p
(t.y., nieko nekeičiau) ir tekstų redaktorių raportavo: 77 keitimai. Pastebėjęs dvigubą pastraipos trūkį teksto gale, jį pašalinau. Pasitikrinau šia meniu komanda:
Tools - Word Count
. Taip, tikrai turiu 76 pastraipas.
Įsijungiau makroprogramų diktofoną (
Tools - Macro - Record New Macro
). Labai atsargiai atlikau šiuos veiksmus:
Ctrl + Home
Shift + rodyklė dešinėn
Format - Font
: pasirinkau raudoną spalvą, padvigubinau šrifto aukštį
Ctrl + PgDn
atsargiau vieną kartelį spustelėjau
dešiniąją rodyklę
Viskas, sustabdžiau diktofoną ir atsiverčiau jo įrašytą makroprogramą (
Tools - Macro - Macros - Edit
). Nesunkiai pažinau kiekvieną iš veiksmų (A - E), nes niekas nebuvo lokalizuota. C patrumpinau, palikdamas tik tai, ką keičiau šrifto meniu skydelyje.
Visus žingsnius, išskyrus A, reikia pakartoti tiek kartų, kiek yra pastraipų. Pridėjau ciklo konstrukciją, bet, jei to negebėčiau, nesunkiai prikopijuočiau dar 75 B-E kopijas... Grįžau į dokumentą, paleidau makroprogramą (
Tools – Macro - Macros - Run
).
Paskui dar šiek tiek paplušėjau rankomis: pakeičiau (
Ctrl+H
) visus pusjuodį šrifto požymį turinčius simbolius (keitimo skydelyje:
Format - Font - Bold
) taip, kad jų šriftas (
Format - Font
) vėl būtų juodas ir 10 dydžio, o pastraipos turėtų 12 pt vertikaliąsias paraštes (
Format - Paragraph - Spacing (Before, After)
).
Galop viso teksto šriftą pakeičiau į Verdana.
Na, dabar pamėginkite visa tai atlikti lokalizuotu tekstų redaktoriumi (ne veltui kai kas jį pravardžiuoja tekstų rengykle).
O gal per giliai nardau? Gal savo tautinį identitetą gerbiantis lietuvis neturėtų sau leisti šių nesudėtingų informacinių technologijų?
temų inkarai:
praktiniai sisteminio vartotojo patarimai
,
švietimas
2007-12-26 05:56
Dovydas
Raimundui panirus į giliuosius sluoksnius, kilo įvairių minčių. Lokalizavimo ribos klausimas iš tiesų labai svarbus. Štai girdėjau, kad naujoje Windows Vistoje yra įdiegta technologija, leidžianti valdyti kompiuterį balsu, pvz: <url>http://www.youtube.com/watch?v=KyLqUf4cdwc</url>. Filmuke linksmai šaipomasi iš šios technologijos, bet esmė ne čia.
Visų pirma, tikiu, kad šiai technologijai gerokai patobulėjus, ji bus labai populiari. Ir antra, tikiu, kad ateityje kompiuteriai bus ne tik didelėse ūžiančiose dėžėse po stalu, bet ir laikrodžiuose, šaldytuvuose, automobilių navigatoriuose, orkaitėse, durų spynose ir radiatorių tempetarūros reguliatoriuose.
Kokia kalba valdysime visus mus supančius įrenginius? Lokalizuosime ar kalbėsime originalia įrenginio kalba? Aš norėčiau su savo durų spyna bendrauti lietuviškai.
Iki kokio gylio reikia lokalizuoti aš taip ir nežinau. Aš tik esu giliai įsitikinęs, kad bent naudotojo aplinka tikrai turi būti lokalizuota.
2007-12-23 05:59
Raimundas Zabarauskas
Rašydamas „nickas“ turėjau minty – irc žargoną dievinančio paauglio slapyvardis.
Kaip tik iš to „kratymo“ ir gimsta „rengyklės“, „tinkinimai“ ir „vaizduokliai“...
Gerų Jums Kalėdų.
2007-12-23 01:38
lokyz
Lietuvių kalboje slapyvardis ir reiškia nick.
O galvojimui ir taip praleidžiu per daug laiko, anot vieno anekdoto - kratyti reikia, ne galvoti.
2007-12-21 19:34
Justas Butkus
Tik trumpa reakcija į vieną Raimundo įrašų:
aš mielai sudalyvaučiau ir pokalbyje gyvai. Vieta ir laikas - jau turbūt kitos diskusijos objektas (justas@butkus.lt).
Nors būtų smagu pamatyti daugiau nei kelis žmones (apie viršutinę ribą nenoriu galvoti).
2007-12-21 13:03
Raimundas Zabarauskas
Gerais norais juk yra grįstas kelias į pragarą...
Jūsų slapyvardis atrodo taip, lyg tai būtų nickas, koks skirtumas, ar jis turi vidinę logiką, ar ne.
Gali būti, kad kai kuriais atvejais (lokalizavimui nepritaikytose sistemose) lokalizavimas neįmanomas, nesityčiojant iš kalbos.
Neskubėkite priešintis sau svetimai pozicijai. Paprasčiausiai pasvarstykite.
2007-12-21 12:19
Lokyz
Prieštaravimo rašyboj nėra - slapyvardis sudarytas taip dėl kelių priežasčių ir turi vidinę logiką:)
Aš esu visom keturiom už lokalizavimą, bet tai darant labai pageidaučiau, kad iš kalbos nebūtų išsityčiojama:)
2007-12-21 11:50
Raimundas Zabarauskas
Lokiui: smagu, kad atpažinote trikalbę ironiją, bet juk jos taikinys yra prieštaravimas tarp lokio pozicijos ir slapyvardžio rašysenos...
Mūsų diskusija yra tokia šiek tiek ratu: ginčyjatės ne su argumentais, o su pozicija, vietoje kontrargumentų ir atsakymų į klausimus pateikdami naujų argumentų ir naujų klausimų. Neturiu galimybių jos konstruktyviai tęsti.
Siūlyčiau perkelti diskusiją į kurią nors Vilniaus kavinę.
2007-12-21 08:45
RQ
Lokalizavimas nėra lietuvių išmislas. Yra daugybė „veikiančių“ pavyzdžių, kuriuos galima vardinti ir vardinti. Kažkodėl nei vokiečiai, nei švedai, nei rusai, nei kiti nesiskundžia savo prigimtinių teisių trypimu, kai yra mokomi su kompiuteriu bendrauti gimtąja kalba. Prisiminus ano penktadienio įrašą, štai jums, Raimundai, praktinė ir reali situacija. Kokį matote jos sprendimą?
A. apšviesti vokiečius ir švedus bei rusus su kitais, kad jie neteisūs, tuo patvirtinant jūsų hipotezę, jog lokalizavimas žalingas;
B. apsišviesti, pasinaudojant vokiečių ir švedų bei rusų ir kitų patirtimi, tuo tampant eiline amazonės tautele;
C. už hipotetinių situacijų ir moksleivių pasislėpti nuo vokiečių ir švedų bei rusų ir kitų, ir toliau spręsti tokią unikalią problemą, kaip lokalizavimas į lietuvių kalbą.
2007-12-20 23:37
lokyz
Lokiui (lokyzui?) ačiū , už trikalbystę (trečia kalba, nors ir nevalingai išsireiškta skliausteliais ganėtinai iliustratyvi).
Dėl brukimo ir ne - Prašau papasakoti, kas Jums asmeniškai per prievartą įbruko kokią nors programinę įrangą? Pasiguoskite, išsiverkite.
MsOffice ? Mobiliojo ryšio telefonų pardavėjai? Atvirojo kodo teroristai? Atbėgo ištrynė visas kitas kalbas iš gėrbiamojo programuotojo kompiuterio ir jis pasijuto nuogas lietuvių kalboje (galima sakyti dilgelėse), nes jo visos turėtos anglų kalbos icon style žinios nebeveikia aklame mygelių badyme gimtaja kalba?
Nebenoriu tęsti graudžių istorijų - pastebėsiu tik, kad programavimo kalbas išmano dar mažiau nei užsenio kalbas - va pvz statistikos departamentas teigia kad, anglu kalbą moka apie 17 ptoc visuomenės. Tokiu atveju išeitų, kad programavimo kalbų logiką išmano maždaug 3 procentai lietuvių (ir tai sakydamas žinau kad perdedu bedieviškai). Tad kur ta problema? kas trukdo nusipirkti OEM windowsus su anglišku interfeisu, o linukse pasirinkti skirtingą lokalę? Kas programeriaus - programeriui, kas žmogaus - žmogui. Pageidautina gimta ir labiausia suprantama kalba
2007-12-20 17:42
Justas Butkus
Aš į tekstų rengyklę, ar redaktorių (pirma parengiu dokumentą, po to peržiūriu, o dar geriau - paprašau pagalbos, kad kitas žmogus peržiūrėti ir paredaguotų pastarąjį), žiūriu būtent kaip į elementaraus darbo su tekstu priemonę.
Galiu atvirai pasakyti - man nė sykio nėra kilusi mintis, o jei tokia ir buvo - jos neįgyvendinau, pasinaudoti makrokomandų savybe.
Gal Jūs kitą sykį pasijuoktumėte, kai aš pasiėmęs kelių šimtų, ar tūkstančių eilučių failą, jį perkeliu į tarnybinę stotį ir joje, pasinaudodamas man jau pažįstamais įrankiais, turinčiais man žinomą sintaksę (tarkim - Perl tekstų apdorojimo įrankis) atlieku pertvarkymus. Taip formuoja užklausas į duomenų bazę iš nepatogaus duomenų masyvo; taip formatuoju tekstą (pavyzdžiui - sužymiu pasinaudodamas HTML); jei kyla kita mintis - bandau ją ten pat įgyvendinti.
Tekstų redaktoriuje nebent atlieku tokius pakeitimus, kaip eilučių lūžių pakeitimas į pastraipų pabaigos žymas (kaip čia Jūsų pateiktame pavyzdyje), arba perteklinių tarpų (keli simboliai paeiliui ir abu - tarpo) pašalinimas. Nors tą taip pat mėgstu atlikti kokiame nors redaktoriuje, kuris leidžia naudoti reguliarius reiškinius (angl. regular expressions) pakeitimo veiksmuose.
Aš nesiūlau lokalizuoti LaTeX kalbos. Aš į ją žvelgiu kaip į atskirą kalbą. O kalbos šiuo klausimu man tapačios - ar tai elementari, žemiausio lygio reguliari kalba (tos pačios, jau minėtos, reguliarios išraiškos, kaip pvz.), ar natūrali, žmonių kalba (anglų, lietuvių, ...).
O kodėl čia paminėjau LaTeX? Dėl to, kad teksto redaktorius, mano požiūriu, turi leisti man peržiūrėti tekstą, taisyti gramatiką, kalbos stilistiką (nesijaučiu itin stiprus nei vienoje srityje, jei kiltų toks klausimas), pridėti naujų minčių, ar pašalinti jau nereikalingas. Ir nesvarbu, ar rezultatas 3, ar 300 puslapių - dokumentas rengiamas kaip tvarkingas iš pat pradžių. O jei kuomet jis ruošiamas spaudai - pagalvoju apie LaTeX. Ir tuomet jau įžvelgiu programavimo poreikį.
Taigi - aš takoskyrą įžvelgiu tokiame lygmenyje.
Jei pradedame galvoti apie programavimą - programavimo kalbos (žr. t.p. ir ankstesnes pastraipas) aš tikrai nesiūlau lokalizuoti. Nes kaip jau buvo aptarta čia anksčiau diskusijose - sukursime kitą kalbą, su sava sintakse. Aš tuomet skaitydamas diskusiją net sudvejojau dėl Jūsų teiginio, jog „lokalizavus“ kalbą tikrai nepakis jos semantika; nesu susipažinęs su kalbų semantine analize, tačiau galvoju, kad kiekviena kalba pati savaime turi tam tikrą semantinį apvalkalą ir net ją formaliai panaudojus atskirai pasirinktos programavimo kalbos įgyvendinimui - pradinė semantika nedingtų, tik gal įgautų naują prasmę, dėl sintaksės apribojimų.
Taigi - manau, kad makrokomandų pavyzdys nėra tinkamas šiuo klausimu.
Aš nesakau, kad mokykloje neturėtų būti mokoma dirbti su makrokomandomis, kas privestų prie teiginio, jog „savo tautinį identitetą gerbiantis lietuvis neturėtų sau leisti šių nesudėtingų informacinių technologijų“.
Tik manau, kad tai turėtų būti dėstoma tapačiai, kaip ir programavimas Pascal programavimo kalba. Parodoma, jog programavimo kalba gali būti integruota į kokią nors terpę, o ne tik veikti kaip atskiras vienetas. Tik iš kitos pusės, aš tuomet norėčiau rinktis emacs ir lisp derinį, o ne Microsoft Office Word (OpenOffice.org) ir makrokomandas. Bet tai jau ideologinis požiūris ir ne tik į atviro kodo programinę įrangą, bet ir į programavimo kalbas...
O dėl ko keliu tokios atskirties klausimą: žiūrėdamas kaip informatikos studentai kurį laiką pabandę įsigilinti į skaičiuoklės VLOOKUP komandą (na, šią konkrečią komandą turbūt iš Jūsų pirmą kartą išgirdau) klausia draugų pagalbos, tikrai nemanau, kad netolimoje ateityje dauguma lietuvių, sugalvoję pakeisti visus žodžio „ačiū“ pasikartojimus, pasitaikiusius eilutės pabaigoje, jeigu šie nėra paryškinti, pakeisti į „AČIŪ“ ir paryškinti griebsis tekstų redaktoriaus pakeitimo įrankio; o apie makrokomandas dar atsargiau galvoju. Vienok mano vidinis balsas tyliai teigia, jog greičiau atsiras kompiuteriai, kuriems žodžiu, žmogaus gimtąja kalba pateikus aukščiau minėtus nurodymus atliks pakeitimą ...ir aš neprieštaraučiau, nes kitą sykį prireikus tokio (gal tik panašaus) pakeitimo gerai pagalvoju, ką noriu daryti, o kartais nusprendžiu, kad visai nieko nenoriu... O gal čia tik aš pernelyg tingus ir pažįstu tokį pat polinkį turinčius žmones?.. Juokiuosi, pastarasis sakinys kilo aš mano palaikomos idėjos, jog progreso variklis apskritai yra tinginystė.
2007-12-20 13:30
Raimundas Zabarauskas
Lokiui (lokyzui?): ar tikrai nebruka? kaip suderinti Jūsų ir mūsų (ne aš vienas mėgstu originalią įrangą) teises? ar galvojate apie įstatymą, imdami į rankas pieštuką su užrašu Koh i Nor?
Nesuprimityvinkim problemos. Neapsimeskim, kad jos nėr.
2007-12-20 11:28
Lokyz
Gerbiamasis- lokalizuotos programinės įrangos niekas per jėgą nebruka. Kitą vertus aš turiu konstitucinę teisę savo šalyje naudotis įranga su lietuviškais užrašais ir instrukcijomis. O ir lietuvių kalbos įstatymo dar niekas neatšaukė.
2007-12-20 10:47
jurkis
Manau, kad per giliai - nieks neagituoja lokalizuoti kodo lygyje :), t.y., print "Hello, word" lokalizuoti spausdink „Labas, pasauli“.
Priemonės-Makrokomandos-Įrašyti makrokomandas - sukūriau tokią pat makrokomandą. Deja, klaviatūra nelokalizuota, teko naudotis Ctrl...
Priemonės-Makrokomandos-Vykdyti makrokomandą - paleidžia ją. Nuspalvina, padidina. Veikia, vadinasi.
Atlikinėjau su sulietuvintu OOo.
Teisybes dėlei turiu pasakyti, kad radau vienoje vietoje išsireiškimą "Paskutiniųjų liekšų valdymas" - nežinau, kas yra tos liekšos. Kaip ir nežinau, kas yra Kerning.
komentarų: 13
neteisingų atsakymų: 1
teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?
vardas:
Kontrolinis klausimas:
url:
Kuri, autoriaus nuomone, vartotojo sąsaja geresnė – dvikalbė (save file to be pavadinimo) ar originali (save file to untitled)?
atsakymas:
Įrašyti
(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))