raimundas zabarauskas

2008-05-29 idiotizmo rūšis: sterilumas

2008 gegužė        5 12 19 26   6 13 20 27   7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 blogas egzistuoja 2.7 m.   Vėliausi komentarai: 06-01 pamažu daraus n...   06-01 05-30 kinietiškas kva...   06-01 05-29 idiotizmo rūši...   05-31 05-27 mamutas prieš s...   05-28 05-26 ar reklama turi ...   05-27 05-23 kartu su blogais...   05-26 05-18 monstrai myli sa...   05-19

Ir vis tik Užušiliui nepakeliui su Užkalniu. Turime šį bei tą bendro, žinoma, šiek tiek pozicionuojame save užu, beveik vienodai vienu metu svarstėme, kodėl lietuvių kalba neturi draugų? Tačiau paika antitarybinė Andriaus intonacija mane galų gale pribaigė. Graudu stebėti, kaip beveik nebuvęs tarp girnų berniukas atsiriaugėjęs apmyža savartyne aptiktą stalino portretą: Nepaisant skeptiško požiūrio į visokią sovietinę nostalgiją (net ir tokius filmus, Jožikas Tumane), nuo kurio tempiasi visi, ką kolbasina sovoko ilgesys ir briedai apie geresnį meną, negu "šiuolaikinė sintetika"... ... "tarybinio roko" kankinių panteonas didelis ir visas smirda vienodai; taip, ir visas Akvariumas su Grebenščikovu irgi eina ten pat strojevym šagom). Šiur (sure, why). Ir Keistuolių teatrą, ir Vytautą Kernagį – į tą pačią duobę. Tokia sterili dvasinė žiema. Atsibundi vieną rytą – taip švaru ir balta aplinkui. Nieko nebuvo. Jokių kančių, jokių kompromisų, jokių mažųjų tragedijų. Ramiai iškerpi didžiąją dalį šimtmečio iš istorijos audinio. Nieko gero juk ir negalėjo įvykti. Pamirškit. Mūsų tėvai negyveno, nemylėjo, nesvajojo. Mes gimėme vakuuminėse pakuotėse. Nusilupkim plėveles ir eikim kurti šviesaus kapitalistinio rytojaus. Prisimenate, priemonės išduoda tikrąjį tikslą. Net ir atmetus galimai ironiškai įterptus rusicizmus, lieka reto durnumo "overrated" vizualinis džankas (citata iš AU teksto). Tikslas per šias išraiškos priemones gana aiškiai prasišviečia, bet geriau jau jis to ir nedarytų... Bet pakaks apie užu. Absurdas, iš kurio stebuklingu būdu (istoriškai dėsningai) pavyko ištrūkti, visai nevilioja atgal. Privatus biznis (tas, kurio nepraryja monopolijos (trečiojo pasaulinio karo prieš žmoniją laimėtojos – alio, gal kam reik gyvo taikinio?)) žavi ir jaudina. Tik kažkoks neaiškus nerimas apima, skaitant brolius Strugackius (čia iš Pirmadienio, kuris prasideda šeštadienį, versta laisvokai): Darbo įstatymai buvo pažeidinėjami piktybiškai ir visur kur; pajutau, kad prarandu bet kokį norą su šiais pažeidimais kovoti, nes dvyliktą naujametinės nakties valandą pro pūgą čionai prasibrovė žmonės, kuriems užbaigti ar pradėti kokį nors naudingą darbą buvo įdomiau negu dusintis degtine, beprasmiškai trūkčioti kojomis, žaisti fantus ar užsiimti įvairaus lengvumo flirtu. Čia susirinko žmonės, nekenčiantys sekmadienių, nes sekmadieniais jiems buvo nuobodu. [...] Jie dirbo institute, kuris tyrė pirmiausiai žmogiškosios laimės ir gyvenimo prasmės problemas, bet nei vienas iš jų tiksliai nežinojo, kas ta laimė ir kokia gyvenimo prasmė. Tad jie laikėsi darbinės hipotezės, kad laimė – tai nuolatinis pažinimas, o ir gyvenimo prasmė esanti ta pati. Kiekvienas žmogus savo sieloje – magas, tačiau magu jis tampa tik tuomet, kai ima mažiau galvoti apie save ir daugiau apie kitus, ir kai dirbti jam darosi įdomiau, nei pramogauti – senaja šio žodžio prasme. temų inkarai: visuomenė, knygos 2008-05-31 18:43 Rasa Mėgstu šeštadienius ir sekmadienius. Nemėgsta tik nelaimingi ir ligoniai. Tokie, žmogiškosios laimės ir prasmės recepto ar formulės tikrai neatras. 2008-05-30 03:41 Raimundas Zabarauskas Argumentų, argumentų... 2008-05-29 19:29 Dovydas Zagorausko nemėgstu dėl jo absoliutaus įsitikinimo savo teisumu. Su tokiu nepadiskutuosi – privalai arba pritarti, arba nešdintis po velnių. komentarų: 3 neteisingų atsakymų: 0 teisingų be komentaro: 1 kaip komentuoti? vardas: Kontrolinis klausimas: url: Užušilis (atbulinis pavardės vertimas į slavų kalbas) atsakymas: Įrašyti (pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))