Perskaičiau darsykį Dialogo 26 nr. paskelbtą Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų tarybos pareiškimą dėl 2006 metų brandos egzaminų (cituoju jį visą) ir tam tikra prasme pasibaisėjau.
Esu kelis sykius dalyvavęs, šiai tarybai svarstant įvairius su brandos egzaminais ir NEC susijusius klausimus. Negaliu nuo savęs paslėpti intutyvaus įspūdžio (šiek tiek atitrūkę nuo praktikos švietimo romantikai), ir negaliu pamiršti uždaro ciklo: egzaminų perlaikymo esą negalima atsisakyti (nors jis ir kenkiąs) be visos sistemos peržiūrėjimo, o naujosios gairės (liūto dalį kurių rašė NEC žmonės) esančios netinkamos. Gaila vieno – kad šios tarybos nariai visai nepadėjo parengti tinkamų gairių. Bet aš ne apie tai.
Lietuvių gimtosios kalbos užduočių (testo) paviešinimas prieš valstybinio egzamino pradžią, anglų kalbos egzamino turinio trūkumai ir šioje situacijoje išaiškėjusios egzaminų reglamentavimo bei administravimo problemos parodė, kad yra neleistinų spragų organizuojant brandos egzaminų rengimą ir vykdymą. Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų taryba (toliau – Egzaminų taryba) neabejoja dabar esančios egzaminų sistemos pobūdžio nauda ir jos efektyvumu bei pritaria daugumai veiksmų, kurių ėmėsi Švietimo ir mokslo ministerija susidarius įtemptai situacijai, įskaitant sprendimą pakartoti lietuvių gimtosios kalbos egzaminą (testą). Kita vertus, Egzaminų taryba siūlo neapsiriboti vien tik šiais metais iškilusių konkrečių egzaminų problemų nagrinėjimu ir siūlo giliau pažvelgti į moksleivių pasiekimų vertinimo sistemą.
Vėlokai, bet vis tik teisingai. Susidomėjęs seku mintį.
Egzaminų taryba kviečia daryti viską, kad tarp Nacionalinio egzaminų centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei moksleivių, jų tėvų, mokytojų, mokyklų bendruomenių stiprėtų supratimas ir tarpusavio pasitikėjimas. Tik aiški, suprantama, atvira ir skaidri egzaminų užduočių rengimo, egzaminų vykdymo ir jų rezultatų vertinimo tvarka padės atsirasti tarpusavio pasitikėjimui.
Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro darbuotojams siūlytume išanalizuoti ir pagerinti šių institucijų bendravimo kultūrą su moksleiviais, tėvais, mokytojais ir žiniasklaidos atstovais.
Šiek tiek neaišku, ar pasitikėjimo nebuvimas ir yra tos „rengimo ir vykdymo spragos“, pro kurias nutekėjo egzamino užduotys? Na, bet skaitome toliau.
Kviečiame iš esmės peržiūrėti egzaminų rezultatų vertinimo ir viešinimo tvarką. Kiekvienam abiturientui, jo mokytojui ir tėvui turėtų būti sudaromos galimybės be papildomų pastangų išsamiai susipažinti su abituriento egzamino darbo (atliktos užduoties) vertinimo rezultatais.
Prognozuočiau kelias tokio žingsnio pasekmes: a) daugiau teismo procesų (apskundžiant vertinimą), b) egzaminų užduočių formato slinktį klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais linkui (kompiuterinis tikrinimas yra patikimesnis). Iš pažiūros demokratiško veiksmo pasekmės: egzaminų sistemos kolapsas.
Valstybiniai brandos egzaminai įgijo pernelyg didelę svarbą jauno žmogaus ateičiai ir sukelia pernelyg didelį ažiotažą. Egzaminų taryba norėtų perspėti, kad vargu ar perdėtas techninių priemonių sureikšminimas duos laukiamų rezultatų siekiant užtikrinti slaptumą. Manytina, kad tikslinga peržiūrėti Nacionalinio egzaminų centro vietą (statusą) ir funkcijas išorinio vertinimo sistemoje taip, kad vienoje institucijoje nebūtų sutelkta ir per daug atsakomybės, ir per daug funkcijų. Akivaizdu, kad reiktų tobulinti visuomenės informavimo apie egzaminus sistemą ir įgyvendinti papildomas pagalbos pasirengti egzaminams priemones, įskaitant ir savanoriško bandomojo testavimo (išankstinio pasiekimų tikrinimosi) galimybių išplėtojimą.
Prieštaringa. Užuomina apie tai, kad NEC piktnaudžiauja atsakomybe, yra kiek neetiška (tarsi būtų akivaizdu, kad tai ir yra šiųmetinio skandalo priežastis). Antroji pastraipos dalis triviali, yra ir informavimo, ir testavimo. Pasigedau gilesnės minties apie reguliarų išorinį vertinimą ankstesnėse (sakykime, 4, 6, 8 ir 10) klasėse. Na bet skaitykime, skaitykime.
Kviestume Švietimo ir mokslo ministeriją bei jos įgaliotas institucijas iš esmės peržiūrėti moksleivio išorinio vertinimo gaires, keičiant jų kryptį ir nuostatas. Reikėtų sutelkti dėmesį į moksleivių pasiekimų vertinimo kultūros ugdymą bei sistemos kūrimą mokykloje, taip stiprinant ir pasitikėjimą mokykla bei pedagogais. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų pereiti prie kaupiamojo brandos vertinimo, kur centralizuotas brandos egzamino vertinimas būtų tik vienas segmentas. Tokia sistema ne tik skatintų ugdymo turinio pertvarką, nuoseklų moksleivių ir mokytojų darbą siekiant išsilavinimo standartų, bet ir sustiprintų mokytojo statusą. Šios priemonės sumažintų perdėtą valstybinių brandos egzaminų sureikšminimą, jų grėsmingumą.
Tam tikras minties šuolis. Suprasčiau, jei pirma įvestume centralizuotą išorinį vertinimą, o vėliau, kai mokytojai prisitaikys prie (savi)kontrolės neišvengiamumo, palaipsniui grąžintume jiems dalį išorinio vertinimo funkcijų. Juk būtent kontrole nepatenkinti mokytojai ir yra viena iš jėgų, siekiančių sunaikinti brandos egzaminus. Ištikus infarktui, pradėti nuo grūdinimosi?
Siūlytume atsisakyti bandymų nustatyti mokyklų reitingą remiantis vien valstybinių brandos egzaminų rezultatais, nes tokie bandymai labai sumenkina sėkmingos mokyklos veiklos supratimą, skatina mokytojus orientuotis tik į gabiausių moksleivių lavinimą. Siūlytume Švietimo ir mokslo ministerijai naujai pasižiūrėti ir kitas, mokyklos ir mokytojų veiklą reglamentuojančias nuostatas, kuriose didelį lyginamąjį svorį turi egzaminų rezultatai, ypač vidinio mokyklų audito taikymo, akreditavimo, pedagogų ir vadovų atestacijos tvarką ir reikalavimus, labiau įteisinant pasitikėjimą mokytoju ir mokykla. Taip mokyklai būtų perduodama daugiau atsakomybės, išvengiama perdėtos hierarchijos, formaliųjų kriterijų absoliutinimo, detalaus reglamentavimo ir veiklos biurokratizacijos.
Sutinku, reitinguoti negalima. Apie vidinį auditą mano nuomonė tokia pati, kokia ji apie pasitikėjimą mokykliniais pažymiais. Tikėtis, kad moralinės tautos šaknys savaime prasiskverbs per 50 metų įvairaus brandumo socializmo sluoksnius, galima, bet neprotinga.
Egzaminų taryba kviestų visus, susijusius su ugdymo turinio formavimu, įgyvendinimu, vertinimu ir šių procesų valdymu užtikrinti, kad švietimo sistemoje būtų laikomasi žmogaus teisių, pagarbos asmens orumui ir lygių galimybių principų.
Žinoma. Ugdymas be prievartos. Lygios galimybės skirtingų gabumų vaikams. Teisė tingėti. Pagarba gležnam ugdytiniui, iškėlusiam pirštą. |