Sekdamas kaip tik ten nuoroda, įsitikinau, kad tos partijos tinklapis iš tiesų yra stiliaus rezervatas (be viso kito, jis neturi fono (žr. sausio 24 d. įrašą)). Tačiau rimtai užkliuvau ne už formos, o už turinio dalykų. Romualdas Ozolas pusblogio forma mąsto (įterpiau, kas rezonuoja (kaip visuomet, begėdiškai kupiūruodamas)):
2006 12 29 12: 43.
Ačiū Dievui, mūsų spaudoj jau ima rodytis ženklų, kad imam suprasti, jog žinių ir žinojimo visuomenės ne tik skiriasi, bet kad tai visiškai skirtingų tipų visuomenės.
Žinių visuomenė – fragmentinio, geriausiu atveju – matematinio arba matematizuoto žinojimo žmonių samplaika, [...] Žinių visuomenė – vartojimui tinkamų prekių gaminimo ir pardavimo manipuliuojama visuomenė.
Man suprantamas matematinio mąstymo principų stokojančių intelektualų nusiteikimas niekintį šią mąstymo rūšį, kuri, mano galva, padeda pažinti visą pasaulį (įskaitant ir žmones). Lietuvoje buvę fizikai valdo bankus ir prekybos sistemas, tad ryšys tarp šio instrumento (matematinio mąstymo) ir prekių yra, bet tik ne visai tiesioginis.
Žinojimo visuomenė – substancialaus ryšio siejamų žinių vartotojų visuomenė, suvokianti tą svarbų skirtumą, kad žinia nebūtinai turi teikti materialų vaizdą, kad žinia, faktas, principas kaip idealijos turi savo savarankišką gyvenimą, o jį pripažįstantys žmonės supranta, kas yra intelektualinis, arba vidinis, dvasinis žmogaus gyvenimas. [...] Žinojimo visuomenė yra suprantančiųjų visuomenė, supratimo apie save pasaulyje saistoma visuomenė. [...]
Dėl materialaus vaizdo nesiginčyčiau, bet atskirai nuo realybės egzistuojantis žodis (buvęs pradžioje?) kelia nerimą. Nesuprantu tik priešpriešos tarp racionalaus žinojimo ir intelektualaus supratimo. Panašu į nesąžiningą manipuliavimą žodžiais.
Žinių visuomenė yra globalizuojama ir kosmopolitizuojama visuomenė. Žinojimo visuomenė yra lokalizuojama ir nacionalizuojama, besilokalizuojanti ir besinacionalizuojanti, nes tik tai yra natūralią – gamtinę – žmogaus prigimtį atitinkanti gyvenimo tvarka.
Kiek pabėgusi nuo žinių-žinojimo priešpriešos mintis, bet savaip įdomi. Globalizacija ir kosmopolitizmas tam tikra prasme yra natūralios žmonijos istorijos rezultatas, būtų keista, jei tai prieštarautų („gamtinei“) žmogaus prigimčiai. Nenoriu atgal nei į gamtą, nei į LDK.
Šiuolaikinėmis laikomos mokymo ir auklėjimo sistemos yra sukonstruotos būtent žinių visumų ir jų naudojimo technologijų įgijimui. Tai yra nesuprantančių žmonių ugdymo sistemos. Apie jų klastingumą ir žalą kada nors bus rašomi traktatai ir ginamos disertacijos, kaip kad dabar traktatai ir disertacijos kurpiamos apie tų sistemų tobulinimą.
Nežinau, kas kurpiama, bet nuolat susimąstau apie kurios nors srities specialistą (gydytoją, statybininką, vairuotoją, kirpėją, teisėją, politiką), kuris vietoje žinių ir jų naudojimo technologijų išmanymo turėtų tik substancialaus ryšio tarp žinojimo visuomenės narių supratimą.
Juk akivaizdu, kad aukštesni gebėjimai (supratimas, pritaikymas, analizė, sintezė, vertinimas) be reikiamos žinių kritinės masės tėra mokslinis komunizmas. |