Dialogas spausdina matematikos vadovėlių autoriaus Valdo Vanago straipsnį, tiesiog rezonuojantį nuo paprastų ir protingų minčių, smarkiai prasilenkiančių su dabartine švietimo politika. Pacituosiu charakteringą komentarą po šiuo straipsniu:
Skaitau ir netikiu savo akimis, kad taip pasiilgta komandinio režimo: suskaičiuoti, surūšiuoti, patikrinti, išvesti vidutinį mokinį, vidutinį mokytoją, parengti visiems vienodas programas ir t. t. Labai įdomu ką kolega siūlytų patikrinti, organizuodamas egzaminus mokytojams? Kas tai darytų? Pasaulis seniai nekelia tikslo mokyklai prikimšti mokinį žiniomis. Gal reikėtų mums visiems išmokti būti kartu, būti laimingiems ir turintiems mažiau ir daugiau gebėjimų mokslui. Mes didžiuojamės savo turimų žinių kiekiu ir amžina nelaime:).
Diskutuodamas su taip nusiteikusiais modernistais pateikiu vis tuos pačius argumentus, kuriuos pagaliau verta surašyti stulpeliu ir sunumeruoti:
- Chaotiškas, intuityvus, nereglamentuotas mokinių pasiekimų vertinimas yra švietimo sistemos yda, o ne privalumas.
- Pereiti prie modernių švietimo principų galima tik tuomet, kai bus įgyvendintas klasikinis švietimo modelis (užuot mėginę aplenkti Vokietiją, vykimės ją).
- Ta pati mintis kitaip: skristi galima mokyti tik tą (mokytoją ir mokinį), kuris tvirtai žengia laiptais. Antraip gausime mūsų kartai įprastą mokslinį komunizmą (nerealūs siekiai bus (ir yra) realizuojami tik formaliai, be jokio realaus rezultato).
- Pinigai svarbu. Nesakau, kad dešimteriopai uždirbdami visi dabartiniai mokytojai dirbs geriau, bet tik pakėlus atlyginimus įmanoma ką nors pakeisti (dalis pokyčio įvyktų dėl naujų žmonių atėjimo).
- Pakėlus algą nuolatinis mokytojo kvalifikacijos patikrinimas yra būtina (ir visai suprantama) sąlyga.
- Labai svarbu reabilituoti protą, gabumus bei žinias ir liautis priešpastatyti juos dorai, sąžinei ar tėvynės meilei.
|