raimundas zabarauskas 2006-10-21 ir vėl apie šviesą ir tamsą
     2006 spalis
    
  02 09 16 23 30
  3 10 17 24 31
  04 11 18 25
  5 12 19 26
  06 13 20 27
  7 14 21 28
1 08 15 22 29
 



Vėliausi komentarai:
05-25 civilizacijai tr...  06-06
06-05 deklaratyvi įst...  06-05
06-02 pilietinis ugdym...  06-04
06-03 tik kartą ir s...  06-03
06-01 pamažu daraus n...  06-01
05-30 kinietiškas kva...  06-01
05-29 idiotizmo rūši...  05-31
Dialogas cituoja buvusią abiturientę: kuri sako, kad šimtukininkai gauna ne tik valdžios padėkas, – jie įsto­ja į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose. Tuo tarpu tie, kurių valstybinių brandos egzaminų rezultatai buvo prastesni, ne tik mažiau gerbiami, bet dažnai dar ir už studijas turi susimokėti patys.

Viena iš diskusijuje dalyvaujančių mokytojų prideda: O jeigu aš noriu būti ne robotė, o mokytoja, kuri gali mokinius ne tik išmokyti mąstyti, per literatūrą giliau pažvelgti į gyvenimo reiškinius, į save? Sistema ir mokytojus, ir mokinius daro robotais, ir dar konkuruojančiais, agresyviais. Siūlau į mokyklą grąžinti žmogiškumą.

Nuosekliai mąstant, pirmiausiai reiktų žmogiškumą grąžinti į gyvenimą? Nesinori kalbėti apie feodalinio socializmo sistemą, tebegaliojančią mokyklose ir tebeveikiančią jose dirbančius mokytojus. Susimąstau apie kitką: ar tikrai norėtume, kad kavinėje mums ruoštų maistą virėjas, šukuoseną darytų kirpėjas, troleibusą vairuotų, namus statytų, įstatymus leistų ir baldus gamintų žmonės, kuriuos mokė mąstyti, skatino jų žmogiškumą, tačiau pamiršo suteikti reikiamų žinių ir gebėjimų, neišugdė darbštumo?

Nepritariu robotų ugdymui, tačiau platesnis požiūris į gyvenimo reiškinius turi atsirasti, įgijus tam tikrus žinojimo, mokėjimo, įpročio dirbti pamatus, bet ne vietoje jų. Įsivaizduokite bet kurios profesijos specialistą, kuris puikiai moka susirasti reikiamos informacijos internete, tačiau iš esmės jos dar neturi...

Nors šimtuką iš konkretaus valstybinio brandos egzamino gauna vienas procentas, kelis šimtukus surinkę jau yra tautos turtas, drįsčiau spėti, kad korepetuotų šimtukų šioje abiturientų grupėje žymiai mažiau, nei tarp tų, kurie gavo tik vieną šimtuką ar išlaikė egzaminus prasčiau.

Kai dar dirbome NEC, juokais su V. Jurgaičiu svarstydavome, ar nepasiūlius korepetitoriams registruoti savo mokinių – būtume galėję (šiukštu tų mokinių neišslaptindami) pateikti kiekvienam korepetitoriui jo reitingą.

Raginimas neskatinti gerų rezultatų kvepia viduramžiais ir tamsa, jau ne kartą rašiau, kad jis naudingas tik nesąžiningiems politikams, reklamos davėjams ir astrologams.
temų inkarai: švietimas