raimundas zabarauskas 2006-09-27 apie slenksčius ir vizijas
     2006 rugsėjis
    
  4 11 18 25
  5 12 19 26
  06 13 20 27
  07 14 21 28
1 08 15 22 29
2 09 16 23 30
3 10 17 24
 



Vėliausi komentarai:
05-25 civilizacijai tr...  06-06
06-05 deklaratyvi įst...  06-05
06-02 pilietinis ugdym...  06-04
06-03 tik kartą ir s...  06-03
06-01 pamažu daraus n...  06-01
05-30 kinietiškas kva...  06-01
05-29 idiotizmo rūši...  05-31
Omnyje perskaitęs E. Aleksandravičiaus tekstą, kurio kondensuota esmė – šalin purvinas rankas nuo universitetų — prisiminiau gegužės 4 d. įraše cituotus skaičius: šiemet aukštosios turėjusios priimti 55 000 studentų, o brandos egzaminus turėję laikyti tik 51 000. Tad įvadinės pastraipos sukeltos mintys buvo ironiškos:

Slenksčiai yra tam, kad juos kas nors zulintų. Visuomenės raidoje ir kultūros apytakoje vieni slenksčiai atsiranda lyg ir savaime, kitus iškelia valdžia. Štai kad ir mūsų universitetų slenksčiai: ar nesusiduria ties jais laisvų Lietuvos piliečių norai ir sprendimų galią pasisavinusios valdžios geismai.Slenksčių paskirtis visai kita, dažniausiai jie yra durų mechanizmo dalis. Universitetų slenksčiai, turint mintyje abiturientų skaičiaus mažėjimą artimiausius dešimtmečius, skamba labai jau fantastiškai.

Jau pirmasis straisnio komentatorius pastebėjo pakrypusį jo loginį pagrindą (valstybės finansuojamas aukštasis mokslas gan tiesmukiškai lyginamas su laisva prekių rinka).

Kaip bebūtų, sakinys iš paskutiniosios pastraipos ir vėl surezonavo. Pamažu pradedu pamėgti šį autorių.

Šiandieniame pasaulyje, kuriame skaitomos geros senos ir naujos knygos, nereikia įrodinėti, kad individuali vaizduotė ir fantazijos galia yra svarbiausias dalykas, nulemsiantis mūsų ateitį.Na taip, svarbiausias. Pakaks tarti žodį ir susitvers žemė, oras, diena ir naktis. Aliuzija į kai kurias senas knygas čia idealiai tinka.
temų inkarai: švietimas