raimundas zabarauskas 2006-08-29 vertinimas – liniuotė ar eilėraštis?
     2006 rugpjūtis
    
  7 14 21 28
1 8 15 22 29
02 9 16 23 30
3 10 17 24 31
4 11 18 25
5 12 19 26
6 13 20 27
 



Vėliausi komentarai:
05-25 civilizacijai tr...  06-06
06-05 deklaratyvi įst...  06-05
06-02 pilietinis ugdym...  06-04
06-03 tik kartą ir s...  06-03
06-01 pamažu daraus n...  06-01
05-30 kinietiškas kva...  06-01
05-29 idiotizmo rūši...  05-31
Vakar dirbdami vienoje darbo grupėje susidūrėme su įdomiu mokinių pasiekimų vertinimo problemų ryšuliu. Aptarėme nelinksmą situacijos aspektą: vieningų, bendrų visoms mokykloms vertinimų kriterijų nėra.

Viena vertus, kiekvienas mokytojas lyg ir privaląs imtis įvairių priemonių, kad vertinimas būtų kuo objektyvesnis (pateikti to paties lygio užduotis kiekvienam mokiniui, iš anksto supažindinti su vertinimo kriterijais etc.). Tačiau vertinimas visada buvo naudojamas ne tik kaip matavimo, bet ir kaip skatinimo, mokinių motyvacijos valdymo priemonė.

Į kilusi logišką klausimą: kokiu būdu metinis pažymis, lyg ir turintis būti mokinių pasiekimų lyginimo su dalyko standartu priemone, gali būti suvidurkinamas iš įprastinių pažymių, kurie iš dalies tėra motyvaciniai? – į šį nelengvą klausimą taikliai pamėgino atsakyti mokyklos direktorė: žemesnėse klasėse motyvacinė pažymio dedamoji turint būti didesnė, vienuoliktoje ir dvyliktoje ji jau tik kliudytų.

Regis, motyvacinė pažymio funkcija atlieka meškos paslaugą visai vertinimo sistemai: pažymys diskredituojamas. Kyla natūralus stresas dėl įprasto pažymio nesutapimo su bent kiek labiau standartizuotu brandos egzaminų įvertinimu.

Įsivaizduokite du aštuntokus, atsinešančius tam tikro dalyko metinį aštuonetą į naują mokyklą: tegu vieno mokinio aštuonetas reikš pastangas (realus pasiekimų lygis – žemesnis), o kito – bausmę už nesugebėjimą dirbti klasėje (realus pasiekimų lygis – aukštesnis). Ar baigus devintą klasę (naujojoje mokykloje) bus kokia nors prasmė lyginti šių mokinių 8 ir 9 kl. metinius pažymius (per metus padarytą pažangą)?

Ministrės žadami pasiekimų tikrinimai (testai) 4, 8 ir 10 klasėse, be kurių būtų sunku laiku nustatyti kiekvieno mokinio ugdymo spragas ir suteikti jam reikiamą pagalbą, – šie testai turės būti vertinami atitikimo dalyko standartui nuošimčiais, tačiau net ir tuo atveju jie kontrastuos su metiniais pažymiais, persunktais „motyvacine“ dedamąja.

Palyginimo su standartu stresas persikels iš dvyliktos klasės į ketvirtą, aštuntą, dešimtą. Panašu, kad vertinimo problema neišvengiamai atsirems į kertinį klausimą: ko siekiame? Išugdyti konkrečius, standartais aprašytus mokinių pasiekimus (kurių prireiks studijuojant, dirbant, gyvenant – t.y. konkuruojant), ar ugdyti gležnas ir jautrias asmenybes, atsargiai nurankiojant nuo jų kelio sunkius ir „niekam nereikalingus“ (jų pasiekimų atžvilgių vis sunkėjančių) ugdymo programų grumstus?

„Klausimėlio“ TV laida, švenčioniškė: Mahometas - tai, kai musulmonai daužo galvą į žemę.
temų inkarai: švietimas