raimundas zabarauskas 2006-07-02 brandos egzaminai ir mokyklų reitingai
     2006 liepa
    
  3 10 17 24 31
  04 11 18 25
  05 12 19 26
  6 13 20 27
  7 14 21 28
01 08 15 22 29
02 09 16 23 30
 



Vėliausi komentarai:
05-25 civilizacijai tr...  06-06
06-05 deklaratyvi įst...  06-05
06-02 pilietinis ugdym...  06-04
06-03 tik kartą ir s...  06-03
06-01 pamažu daraus n...  06-01
05-30 kinietiškas kva...  06-01
05-29 idiotizmo rūši...  05-31
Lyginti mokyklas pagal brandos egzaminų rezultatus būtų įmanoma tik tuomet, jei visi abiturientai laikytų tą patį privalomų egzaminų rinkinį, o ne rinktųsi, kuriuos egzaminus laikys.

Antra vertus, net ir tuo atveju prasminga būtų lyginti rezultatų pagerėjimą (per mokymosi konkrečioje mokykloje laiką), t.y tam tikrą mokyklos suteiktą „pridėtinę vertę“, o absoliutūs rezultatai priklausytų muo to, kokie mokiniai (juk nevienodi?) į mokyklas susirenka.

Tad brandos egzaminų vidurkiai tėra tam tikri skaičiai, turintys aiškią matematinę prasmę (suma, padalyta iš dėmenų skaičiaus), tačiau jokios kitos aiškios, nedviprasmiškos prasmės neturintys.

Palyginkime Kauno mokyklas pagal gimtosios kalbos brandos egzamino (testo) rezultatus. Tos dvi Kauno mokyklos, kurios pirmauja pagal absoliutų testo šimtukų skaičių, skaičiuojant šimtukų nuošimtį, lieka antroje ir septintoje vietoje. Antra vertus, Kauno mokyklų, kurių kandidatai gavo testo šimtukus, valstybinio egzamino laikymo atvejai svyruoja nuo 52% iki 98% visų testą laikiusiųjų.

Nepagrįstai reitinguojant mokyklas pagal brandos egzaminų rezultatus, jaučiamas noras atmesti atestatą jau turinčius (perlaikančius egzaminą) ir viduriniojo ugdymo programą baigusius ankstesniais metais kandidatus. Tokiu atveju gal verta atmesti ir, sakykime, realinio profilio kandidatus? Ar yra prasmė lyginti dviejų mokyklų rezultatus, jei į vieną mokiniai priimami teritoriniu principu, į kitą – pagal pasirinktą profesiją, kuriai joje rengiamasi, o į trečią vykdomas konkursas su daugiau ar mažiau oficialiais stojamaisiais?

Straipsnyje į vieną daiktą susedami įvairių egzaminų šimtukai. Kaip žinote, juos gauna apie 1% visų egzaminą išlaikiusiųjų. Testo šimtukus šiemet gavo per 250, interpretacijos – mažiau nei 30, matematikos – beveik 200, o biologijos – kiek daugiau, nei 20 kandidatų. Vadinasi, mokyklos „uždirbtų“ šimtukų skaičius priklauso nuo joje besimokančiųjų „profilio“ – skirtingų dalykų egzaminus pasirinkusiųjų „derlius“ nėra vienodas.

Lyginti mokyklas pagal brandos egzaminų rezultatus yra tas pats, kas lyginti skirtingų valstybių pragyvenimo lygį pagal, sakykime, vienam žmogui tenkančių daugiaaukščių pastatų skaičių. Ryšys yra, bet itin nevienareikšmiškas.
temų inkarai: švietimas